Pušų degutas ir deguto dažai – tradicinė medienos apsaugos priemonė

Iš įvairių medienos apsaugos priemonių tik nedaugelis gali pasigirti tokia ilga ir įtikinama istorija kaip pušų degutas. Tai liudija daugybė daugiau nei 100 metų senumo medinių pastatų ir statinių Skandinavijoje bei Baltijos šalyse, kurie puikiai išliko iki šių dienų.

Šiame straipsnyje apžvelgsime, kas iš tiesų yra pušų degutas, kaip jis apsaugo medieną ir kokiais atvejais jį naudoti tinkamiausia.

Šimtmečių istoriją turinti medienos apsaugos priemonė

Švedijos ir Norvegijos pakrantėse iki šiol galima rasti medinių bažnyčių, valčių pašiūrių ir gyvenamųjų pastatų, kuriems daugiau nei šimtas metų, o kai kuriems – net keli šimtmečiai. Daugelis jų visą laiką buvo saugomi tik pušų degutu, pakartotinai padengiant paviršių kas 10–20 metų.

Panašios tradicijos puoselėjamos ir Baltijos šalyse. Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje vyrauja panašios klimato sąlygos – drėgni rudenys, šaltos žiemos ir mediena, kuri dėl temperatūros bei drėgmės poveikio nuolat plečiasi ir traukiasi. Degutas kaip medienos apsaugos priemonė buvo plačiai naudojamas gerokai prieš atsirandant sintetinėms dangoms.

Kas iš tiesų yra pušų degutas?

Pušų degutas išgaunamas lėtai kaitinant daug sakų turinčią pušies medieną, dažniausiai kelmus ir šaknis, riboto deguonies kiekio aplinkoje. Veikiant karščiui iš medienos išsiskiria natūralūs sakai ir aliejai, sudarantys tirštą, tamsų skystį.

Taip gaunamas pušų degutas – produktas be sintetinių tirpiklių ir dirbtinių biocidų. Iš esmės tai yra natūrali paties medžio apsaugos sistema.

Tai paaiškina ir deguto savybes. Gyva pušis pažeistas vietas apsaugo sakais, neleisdama į jas patekti vandeniui ir puvinį sukeliantiems organizmams. Pušų degutas tokią pačią apsaugą suteikia tvoroms, fasadams, stogams ir kitoms medinėms konstrukcijoms.

Kaip pušų degutas apsaugo medieną?

Dauguma šiuolaikinių medienos dangų paviršiuje sudaro plėvelę. Pušų degutas veikia kitaip – jis giliai įsigeria į medieną ir iš vidaus apsaugo ją nuo drėgmės, puvinio, pelėsio bei kenkėjų.

Drėgmė

Drėgmė yra pagrindinė beveik visų medienos problemų priežastis. Sugerdama vandenį mediena brinksta, o džiūdama traukiasi. Metų metus besikartojantis šis ciklas sukelia deformacijas, įtrūkimus ir galiausiai puvinį.

Pušų degute esančios dervų ir riebalų rūgštys natūraliai atstumia vandenį, todėl medienos plaušai jo sugeria mažiau. Tačiau svarbiausia tai, kad deguto danga nesudaro hermetiškos plėvelės. Ji leidžia drėgmei išgaruoti iš medienos vidaus.

Mediena ir toliau „kvėpuoja“. O šiuolaikinės dangos dažnai neleidžia drėgmei pasišalinti iš medienos porų, todėl susidaro idealios sąlygos puviniui vystytis. Degutas padeda išvengti šios problemos.

Puvinys

Puvinį sukelia grybai, kuriems reikalinga drėgmė ir tinkama organinė terpė.

Pušų degutas veikia dvejopai: sumažina medienos drėgmės lygį ir turi fenolinių junginių – natūraliomis antiseptinėmis savybėmis pasižyminčių medžiagų. Šie junginiai slopina puvinį sukeliančių grybų vystymąsi.

Mažiau drėgmės ir nepalanki aplinka reiškia, kad puvinio susidarymo rizika gerokai sumažėja.

Pelėsis

Tie patys fenoliniai ir rūgštiniai junginiai, kurie slopina puvinio vystymąsi, taip pat padeda riboti pelėsio ir kitų paviršiaus mikroorganizmų susidarymą.

Pelėsiui reikalinga drėgna aplinka. Kvėpuojantis, vandenį atstumiantis ir silpnai antiseptinis paviršius jam nėra tinkamas.

Kinivarpos ir kiti kenkėjai

Dėl itin sakingos pušų deguto struktūros apdorota mediena tampa mažiau patraukli kinivarpoms ir kitiems medieną pažeidžiantiems vabzdžiams.

Degutas nėra insekticidas, todėl jo nereikėtų naudoti kaip kenkėjų naikinimo priemonės. Tačiau sakų gausus antiseptinis paviršius padeda atgrasyti kenkėjus nuo apsigyvenimo neapdorotoje medienoje.

Tai viena iš priežasčių, kodėl pušų sakai ir degutas šimtmečius buvo naudojami laivų korpusams, įrankių kotams ir kitiems mediniams gaminiams apsaugoti.

Elastinga apsauga

Degutas sudaro labai elastingą dangą. Jis giliai įsigeria į medieną, netrūkinėja ir dėl sezoninių temperatūros bei drėgmės svyravimų „juda“ kartu su mediena.

Ji nesilupa ir netrūkinėja kaip daugelis sintetinių dažų. Todėl ir priežiūra yra gerokai paprastesnė – prieš perdažant nereikia pašalinti senos dangos. Paviršius nuvalomas ir padengiamas nauju deguto sluoksniu.

Kurį produktą pasirinkti?

Grynas pušų degutas (Furutjära)

Tradicinis švediškas gryniausio pavidalo pušų degutas. Tai klasikinis pasirinkimas mediniams stogams ir fasadams, taip pat pagrindas įvairiems mišiniams ruošti.

Naudojamas grynas jis užtikrina autentišką rezultatą, tačiau dengiant reikia daugiau patirties. Prieš dengiant jį būtina pašildyti, o priklausomai nuo oro sąlygų jis džiūsta nuo kelių dienų iki kelių savaičių.

Deguto aliejus (Tjärolja 20/80)

Pušų deguto ir šalto spaudimo sėmenų aliejaus mišinys.

Sėmenų aliejus pagerina įsigėrimą į medieną, o degutas veikia kaip natūralus antiseptikas. Šių dviejų sudedamųjų dalių derinys užtikrina ilgalaikę apsaugą nuo drėgmės, pelėsio, puvinio ir kenkėjų.

Tinka fasadams, terasoms, tvoroms, lauko baldams ir stogams.

Deguto dažai (Roslagsmahogny ir Silvertjära Altan)

Be deguto, šių produktų sudėtyje yra šaltai spausto sėmenų aliejaus, balzaminio terpentino ir natūralių mineralinių pigmentų.

Gaunama dekoratyvi danga, kuri kartu apsaugo medieną ir išsaugo matomą jos tekstūrą.

Galima rinktis juodą, rausvai rudą arba sidabriškai pilką atspalvį.

Balzaminis terpentinas

Natūralus pušų sakų tirpiklis, naudojamas deguto aliejams ir deguto dažams skiesti, kad jie giliau įsigertų į medieną ir greičiau džiūtų.

Kur geriausia naudoti pušų degutą?

Pušų deguto produktai geriausiai tinka lauko darbams, kai reikia užtikrinti natūralią įvairių medinių konstrukcijų apsaugą:

• mediniams fasadams;
• mediniams stogams;
• terasoms ir lieptams;
• tvoroms ir tvorų stulpams;
• lauko baldams;
• vasarnamiams ir kitoms oro sąlygų veikiamoms medinėms konstrukcijoms.

Svarbu atminti, kad degutą reikia naudoti ant neapdorotos arba anksčiau degutu apdorotos medienos. Jis negali įsigerti į paviršių, jau padengtą šiuolaikiniais plėvelę sudarančiais dažais ar lakais.

Keletas patarimų, kaip naudoti deguto produktus

Kadangi tai visiškai natūralūs produktai be cheminių džiūvimo greitiklių, jiems reikia laiko.

Priklausomai nuo oro sąlygų, džiūvimas gali trukti nuo vienos iki trijų dienų ar net ilgiau. Darbus geriausia planuoti šiltu ir sausu oru – vėlyvą pavasarį arba vasarą.

Degutą rekomenduojama tepti teptuku. Jis yra per tirštas ir klampus, kad būtų galima veiksmingai purkšti.

Šviežiam degutui būdingas savitas kvapas. Jis palaipsniui išnyksta, tačiau daugeliui būtent šis kvapas asocijuojasi su tinkamai prižiūrėta mediena.

Kodėl pušų degutu vis dar pasitikima?

Šiuolaikiniai dažai neabejotinai turi savo paskirtį. Tačiau pušų degutas ir šiuolaikinės dangos atlieka skirtingas funkcijas.

Daugelis sintetinių dažų sudaro apsauginę plėvelę, kuri izoliuoja medieną nuo aplinkos. O pušų degutas giliai įsigeria į medienos poras ir sutvirtina ją iš vidaus – atstumia vandenį, stabdo puvinio bei pelėsio vystymąsi, padeda apsaugoti nuo kenkėjų ir išlaiko elastingumą visais metų laikais.

Šis metodas padėjo išsaugoti Skandinavijos ir Baltijos šalių medinius pastatus daugiau nei šimtmetį. Jis tebėra veiksmingas ir šiandien.