Pušų derva ir dervos dažai – tradicinė medienos apsaugos priemonė

Tarp įvairių medienos apsaugos priemonių tik kelios gali pasigirti tokia ilga ir įtikinama istorija kaip pušų derva. Tai patvirtina daugybė medinių pastatų ir statinių Skandinavijoje ir Baltijoje, turinčių daugiau nei 100 metų istoriją, kurie iki šiol puikiai išsilaikę.

Šiame straipsnyje aptarsime, kas iš tikrųjų yra pušų derva, kaip ji apsaugo medieną ir kokiais atvejais jos naudojimas yra tinkamiausias.

Medienos apsaugos priemonė su šimtmečių senumo istorija

Švedijos ir Norvegijos pakrantėse vis dar galima rasti medinių bažnyčių, laivų pastogių ir gyvenamųjų pastatų, kurių amžius viršija šimtą metų, o kai kurie yra net kelių šimtmečių senumo. Daugelis jų visą savo gyvenimą buvo apsaugotos tik pušų derva, pakartotinai dengiant paviršių kas 10–20 metų.

Panašios tradicijos yra ir Baltijos šalyse. Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje vyrauja panašios klimato sąlygos – drėgni rudenys, šaltos žiemos ir mediena, kuri nuolat plečiasi ir traukiasi dėl temperatūros ir drėgmės poveikio. Derva kaip medienos apsaugos priemonė buvo plačiai naudojama ilgai prieš sintetinės dangos atsiradimą.

Kas iš tikrųjų yra pušų derva?

Pušų derva gaunama lėtai kaitinant dervomis turtingą pušies medieną – dažniausiai kelmus ir šaknis – ribotame deguonies kiekyje. Karščio poveikyje iš medienos išsiskiria jos natūralios dervos ir aliejai, sudarydami tirštą, tamsų skystį.

Rezultatas – pušų derva, produktas be sintetinių tirpiklių, be dirbtinių biocidų. Iš esmės tai yra pačios medienos natūrali apsaugos sistema.

Tai paaiškina ir dervos savybes. Gyva pušis apsaugo pažeistas vietas derva, neleisdama į jas patekti vandeniui ir puvimą sukeliančioms organizmams. Pušų derva šią pačią apsaugą suteikia tvoroms, fasadams, stogams ir kitoms medinėms konstrukcijoms.

Kaip pušų derva apsaugo medieną?

Dauguma šiuolaikinių medienos dangų sudaro plėvelę ant paviršiaus. Pušų derva veikia kitaip – ji giliai įsiskverbia į medieną ir apsaugo ją iš vidaus nuo drėgmės, puvimo, pelėsio ir kenkėjų.

Drėgmė

Drėgmė yra beveik visų medienos problemų pagrindinė priežastis. Sugerdama vandenį, mediena išsipučia, o išdžiūvusi susitraukia. Metams bėgant šis ciklas sukelia deformacijas, įtrūkimus ir galiausiai puvimą.

Pušų dervoje esančios dervos rūgštys ir riebalų rūgštys natūraliai atstumia vandenį, sumažindamos jo įsiskverbimą į medienos pluoštus. Tačiau svarbiausia yra tai, kad dervos danga nesudaro hermetiškai uždarytos „plėvelės“. Ji vis dar leidžia drėgmei išgaruoti iš vidaus.

Mediena toliau „kvėpuoja“. Tuo tarpu šiuolaikinės dangos dažnai neleidžia drėgmei išeiti iš medienos porų, sudarydamos idealias sąlygas puvimo vystymuisi. Derva padeda išvengti šios problemos.

Puvimas

Puvimą sukelia grybai, kuriems reikalinga drėgmė ir prieinama organinė aplinka.

Pušų derva veikia dviem kryptimis: ji sumažina medienos drėgmės lygį ir turi fenolinių junginių – medžiagų, turinčių natūralių antiseptinių savybių. Šie junginiai stabdo puvimo grybų vystymąsi.

Mažiau drėgmės ir nepalanki aplinka reiškia, kad puvimo susidarymo rizika žymiai sumažėja.

Pelėsis

Tie patys fenoliniai ir rūgštiniai junginiai, kurie stabdo puvimo vystymąsi, taip pat padeda riboti pelėsio ir kitų paviršiaus mikroorganizmų formavimąsi.

Pelėsiui reikalinga drėgna aplinka. Kvėpuojantis, vandenį atstumiantis ir lengvai antiseptinis paviršius tam netinka.

Kirminai ir kiti kenkėjai

Pušų dervos ryškiai sakų struktūra daro apdorotą medieną mažiau patrauklią kirminams ir kitiems medieną gadinantiems vabzdžiams.

Derva nėra insekticidas ir neturėtų būti naudojama kaip kenkėjų naikinimo priemonė. Tačiau sakais turtingas, antiseptinis paviršius padeda atgrasyti kenkėjus nuo įsikūrimo neapdorotoje medienoje.

Tai viena iš priežasčių, kodėl pušų sakai ir derva šimtmečius buvo naudojami laivų korpusų, įrankių rankenų ir kitų medinių gaminių apsaugai.

Elastinga apsauga

Derva sudaro labai elastingą dangą. Ji giliai įsigeria į medieną, netrūkinėja ir „juda“ kartu su mediena, veikiama sezoninių temperatūros ir drėgmės svyravimų.

Ji nelupa ir netrūkinėja kaip daugelis sintetinių dažų. Todėl priežiūra yra daug paprastesnė – nereikia pašalinti senojo sluoksnio prieš perdažant. Paviršių nuvalykite ir užtepkite naują dervos sluoksnį.

Kokį produktą pasirinkti?

Gryna pušų derva (Furutjära)

Tradicinė švediška pušų derva gryniausiu pavidalu. Tai klasikinis pasirinkimas mediniams stogams ir fasadams, taip pat pagrindas įvairių mišinių gamybai.

Naudojant gryną, jis suteikia autentišką rezultatą, tačiau reikalauja daugiau patirties tepant. Prieš tepant reikia pašildyti, o džiūsta nuo kelių dienų iki savaitės, priklausomai nuo oro sąlygų.

Dervos aliejus (Tjärolja 20/80)

Pušų dervos ir šalto spaudimo sėmenų aliejaus mišinys.

Sėmenų aliejus pagerina medienos įgeriamumą, o derva veikia kaip natūralus antiseptikas. Šių dviejų sudedamųjų dalių derinys užtikrina ilgalaikę apsaugą nuo drėgmės, pelėsio, puvimo ir kenkėjų.

Tinka fasadams, terasoms, tvoroms, sodo baldams ir stogams.

Dervos dažai (Roslagsmahogny ir Silvertjära Altan)

Šių produktų sudėtyje be dervos yra šaltai spaustas linų aliejus, balzamo terpentinas ir natūralūs mineraliniai pigmentai.

Rezultatas yra dekoratyvinė danga, kuri tuo pačiu apsaugo medieną ir išlaiko matomą jos tekstūrą.

Galimi juodos, raudonai rudos ir sidabriškai pilkos spalvos.

Balzamo terpentinas

Natūralus pušų sakų tirpiklis, naudojamas dervos aliejų ir dervos dažų skiedimui, siekiant gilesnio įsigėrimo į medieną ir džiūvimo proceso pagreitinimo.

Kur pušų derva yra tinkamiausia?

Pušų dervos produktai geriausiai tinka lauko darbams, siekiant užtikrinti natūralią apsaugą įvairioms medinėms konstrukcijoms:

• medinėms fasadams;
• mediniams stogams;
• terasoms ir takams;
• tvoroms ir tvorų stulpams;
• sodo baldams;
• vasarnamiams ir kitoms oro sąlygoms veikiamoms medinėms konstrukcijoms.

Svarbu prisiminti, kad dervai reikalinga neapdorota arba anksčiau derva apdorota mediena. Ji negali įsigerti į paviršių, kuris jau padengtas moderniais plėveliniais dažais ar lakais.

Keletas patarimų dėl dervos produktų naudojimo

Kadangi tai visiškai natūralūs produktai be cheminių džiūvimo greitintojų, jiems reikia laiko.

Priklausomai nuo oro sąlygų, džiūvimas gali trukti nuo vienos iki trijų dienų ar net ilgiau. Geriausia darbus planuoti šiltu ir sausu metu – vėlyvą pavasarį ar vasarą.

Dervą rekomenduojama tepti teptuku. Ji yra per tiršta ir klampi efektyviam purškimui.

Šviežia derva turi būdingą kvapą. Jis palaipsniui išnyksta, tačiau daugeliui būtent šis kvapas asocijuojasi su tinkamai prižiūrėta mediena.

Kodėl pušų derva vis dar pasitikima?

Šiuolaikiniai dažai tikrai turi savo vietą. Tačiau pušų derva ir šiuolaikinės dangos atlieka skirtingas užduotis.

Daugelis sintetinių dažų sukuria apsauginę plėvelę, kuri atskiria medieną nuo aplinkos. Tuo tarpu pušų derva giliai įsigeria į medienos poras, stiprindama ją iš vidaus – ji atstumia vandenį, stabdo puvimą ir pelėsio vystymąsi, padeda apsaugoti nuo kenkėjų ir išlaiko elastingumą visais metų laikais.

Šis požiūris padėjo išsaugoti Skandinavijos ir Baltijos medinius pastatus daugiau nei šimtmetį. Ir jis veikia iki šiol.